Riaušės

Šįkart noriu pakalbėti apie ne tokius malonius dalykus. Visi žinom, kas buvo atsitikę sausio 16 dieną prie Seimo. Minia valdžios nuskriaustų ir nusivylusių piliečių apmėtė akmenimis ir sniego gniūžtėmis Seimo rūmus, bandė įsiveržti į vidų. Šis įvykis ne juokais išgąsdino valdžią ir privertė įsiklausyti į savo piliečių būkštavimus.

Vis dėlto, kodėl tai įvyko? Atsakymas paprastas. Valdžia įprato ignoruoti savo piliečius. Nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų mūsų valstybė buvo grobstoma visokio masto vagių ir sukčių. Susiformavo požiūris, kad jei esi valdžioje turi vogti ir siekti kuo didesnės naudos sau. Kitaip sakant - naudokis kol gali.

Teisingai yra pasakęs profesorius Vytautas Landsbergis per 2009 metų Kovo 11 dienos minėjimo šventę, jog žmonės valstybę, valdžią, supranta kaip dubenį iš kurio galima semti ir semti. Jo žodžiais visi nori sau didesnio kąsnio ir tas kuris yra valdžioje bando atsirėžti didesnį gabalą. Toks nusistatymas yra pražūtingas. Kaip jau rašiau pradžioje dėl tokio valdininkų ir valdžios vyrų požiūrio valstybė yra beatodariškai grobstoma. Kodėl taip yra? Manau tai gūdžių sovietinų laikų palikimas. Sovietmečių valdininkai nebuvo atsakingi už savo veiksmus visuomenei. Vogti iš valstybės buvo normalų, juk visi vogė.

Šitokia padėtis valstybėje tęsėsi ilgai. Galiausiai žmonių nepasitenkinimas pasiekė savo apogėjų ir kaip žinome - sprogo. Pasaulinė ekonominė krizė palietė ir Lietuvą, daugybė žmonių neteko darbo. Sunkmetis paaštrino įsisenėjusias mūsų valstybės problemas. Žmonės netekę darbo ir nebegalėdami susimokėti už butą, išmaitinti savo vaikų ir neturėdami kur trauktis susidūrė su abejingumo siena iš valdžios atstovų pusės. Tuo pasekoje įvyko smurto protrūkis.

Po riaušių galiausiai valdžios vyrai sunerimo. Daugelis iš jų išsigando ir tapo ne tokie abejingi žmonių reikalavimams. Mums, visuomenei, reikėtų dažniau reikšti savo nepasitenkinimą, vietoj tuo, kad būti aukomis, kurios tik kaltina valdininkus, valdžią bei valstybę abejingumu. Mes patys nieko nedarom, kad pagerinti esamą padėtį. Turime imtis iniciatyvos, nes jei ne mes, niekas kitas mumis nepasirūpins.

Sukūriau trumpą filmą iš nuotrauku padarytų riaušių metų. Filmas yra mano darbo vaisius, tačiau teises į nuotraukas priklauso ne man. Jeigu kuris iš nuotraukų autorių manęs paprašys įšimti video medžiagą, jį bus įšimta.